Knarkimas – tai garsinis fenomenas, atsirandantis virpant (vibruojant) viršutinių kvėpavimo takų minkštiesiems audiniams. Nors apie knarkiančius žmones neretai kalbama su šypsenėle, knarkimą daugeliu atvejų turėtume vertinti kaip potencialiai rizikingą sveikatos sutrikimą, ne vien kaip anekdotišką ar aplinkiniams nemalonų buitinį reiškinį. Knarkimas ypač pavojingas, jeigu jo metu pasireiškia miego apnėja – kvėpavimo sustojimai.
JAV kardiologai teigia, kad 37% staigių mirčių nuo širdies infarktų yra susijusios su kvėpavimo sustojimu miego metu, o kvėpavimo sustojimai yra šių infarktų „paleidžiamasis mechanizmas“.
Knarkimas – aktyviausias senėjimo proceso skatintojas, vienas grėsmingiausių faktorių, įtakojančių staigius širdies-kraujagyslių ir centrinės nervų sistemos sutrikimus, vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Aleksas Mickonas
Gydytojas, medicinos mokslų daktaras
Priklausomai nuo intensyvumo ir kitų aplinkybių, knarkimas gali lemti įvairaus laipsnio (net labai sunkaus) audinių hipoksiją – ląstelių deguonies badą. Tai akivaizdžiai atsispindi vadinamosios miego apnėjos (trumpalaikioų kvėpavimo sustojimų) metu. Palaipsniui toks ilgalaikis lėtinis įvairių organų ir audinių, ypač nervų ląstelių, deguonies trūkumas ne tik sutrikdo jų funkciją, bet ir skatina aktyvų organizmo senėjimą, programuotą ląstelių žūtį – apoptozę.
Kodėl negydomas knarkimas gali būti pavojingas sveikatai?
Nuo deguonies nepakankamumo ypač kenčia ir greičiausiai pažeidžiamos yra smegenų ląstelės, vystosi encefalopatija (silpnaprotystė). Dėl hipoksemijos (deguonies trūkumo kraujyje) atsiranda hipotalamo (pagumburio) ir hipofizės nepakankamumas, blogėja ir smegenų kamieno, kuriame yra kvėpavimo centras, aprūpinimas deguonimi. Tai dar labiau pablogina situaciją: ryškėja ir sunkėja kvėpavimo sutrikimai, labai padidėja infarkto, aritmijų, insulto ir kitų gyvybei pavojingų kardiovaskulinių įvykių (būklių) pavojus.
Kokios neigiamos knarkimo pasekmės aplinkiniams?
Knarkimas gali labai trikdyti aplinkinių (namiškių, šeimos narių) gyvenimą: tame pačiame kambaryje, kartais netgi kituose kambariuose besiilsintys šeimos nariai dėl knarkiančio asmens negali išsimiegoti ir pailsėti, todėl dieną būna mieguisti, blogos nuotaikos, ilgainiui gali pasireikšti lėtinio nuovargio simptomų, sumažėti darbingumas, kartais prasideda depresija, apatija ar, priešingai, agresyvumo protrūkiai. Pasitaiko, kad neapsikentęs partnerio knarkimo keliamų kančių sutuoktinis netgi ryžtasi skyryboms ar keičia gyvenamąją vietą.