Bioterapija – gydymo sistema, kuria remiasi šiuolaikiniais biomedicinos ir biotechnologijos pasiekimais ir siekia gydyti konservatyviai, t.y. neagresyviais būdais. Bioterapija (bio -, b‘ios – gyvybė) tai gydymas biologiškai aktyviais biologinės (gamtinės) kilmės preparatais. Farmako analitika pateikė duomenis, kad šio amžiaus pirmame dešimtmetyje centrinėje Europoje 60-70% naudojamų vaistų – gamtinės kilmės, ko negalima buvo tuo metu pasakyti apie Rytų Europą ir apie Lietuvą, kur atrodė buvo žinomi tik du gydymo būdai: antibiotikas su paravetamoliu ir operacija. Bet laikai keičiasi, tobulėja žinios, technologijos, atsiranda kritinis požiūris vertinant reklaminius medicinos gydymo rezultatus, pasėkmes. Tačiau tobulėja ir reklaminė medicina spekuliatyviai bandydama pakeisti ir pasisavinti biologinės terapijos sąvokas.
Bioterapija nuo konvencines medicinos skiriasi iš esmės: savo teorija ir koncepcija, gydymo metodikomis. (Pavyzdžiui, bioterapijoje gydyma preparatų mikrodozėmis, kurių poveikis nematysis iš kart ir efektas bus kitoks nei naudojant to pačio pavadinimo preparatą įprastomis dozėmis – taip išvengiama toksikozės, alerginių reakcijų, vaistligės pasireiškimų).
Netoksiniai bioterapijos metodai naudojami gydyti tokius susirgimus, kurių gydant įprasta medicina yra mažai efektyvi aba neefektyvi visai. Bioterapija tai ne tik gydymo metodas, bet ir intelektuali gamybos ir gydymo technologija, kuri turi indukcinės logikos ir universalumo elementus. Ši intelektuali gamybos ir gydymo technologija sugeba spręsti plataus spektro susirgimų, profilaktikos ir gydymo klausimus – “nuo grožio iki vėžio”. Nekritikuosime įprastos medicinos, ir negirsime bioterapijos, ir viena ir kita medicina reikalinga, tiesiog bioterapija nepagrįstai likdavo šešėlyje. Tai „rožinių komunizmo akinių”, ideologinių manevrų, prekybos taisyklių (kaip gauti greit pelną) apgyvendintų medicinoje, o paskutiniu metu, ypač, perfikcionizmo idėjų įtaka su jo liguistu siekiu gauti geriausią rezultatą dabar, čia ir be sąnaudų. Bet medicina ir sveikata tai ne turgus, sveikata neparduodama, o prekybos dėsniai negydo. Nuo siekio greit pasveikti – atsirado naujų ligų sąrašai (apraminsime perfekcionistus – lygonių kasos tokius susirgimus kaip visada kompensuja, nerimauti nėra pagrindo).
Bioterapija – tai gydomasis poveikis, kuomet skatinamos organizmo savigydos reakcijos, nukreiptos prieš patologinius pažeidimus. Bioterapijos koncepcijos pagrindas – reguliatorinis poveikis į ląstelių, audinių ir organų funkcijas. Metodas veikia pagal principą „UŽ“, o ne “PRIEŠ“, kaip reklaminėje medicinoje. Šis požiūris skiriasi nuo įprasto gydymo, kurio esmė yra blokuoti arba slopinti susirgimo simptomus (o ne gydyti priežastis), kurie yra tik paskutinė susirgimo patogenezės grandis.
Pagrindinis įprastos cheminės-farmakologinės ir biologinės medicinos skirtumas – tai požiūris į pacientą. Biologinė medicina orientuota į kiekvieną pacientą kaip individą, o organizmo gydymas atliekamas stimuliuojant organizmo gyvybines ir gynybines funkcijas. Totolitarinė medicina terapijos metodus taiko pagal pacientų grupių statistinius duomenis, neatsižvelgiant į pacientą kaip individą. Biologinė medicina, atvirkščiai, remiasi principu, kad biologinėje sistemoje visi procesai turi stiprų tarpusavio ryšį ir todėl pacientų gydymo neįmanoma standartizuoti. Biologinė medicina orientuota į kiekvieną pacientą kaip individą, o organizmo gydymas atliekamas stimuliuojant organizmo gyvybines ir gynybines funkcijas. Biomedicina žmogų mato kaip integralią biosistemą, o ne kaip atskirų simptomų visumą. Todėl terapija taikoma visam organizmui kaip sistema. Gydymui naudojamos organoterapinės priemonės, vakcinos, serumai, enzimai, ekstraktai, alkaloidai, angioprotektoriai, fitopreparatai, homeopatiniai kompleksai, fizioterapijos procedūros, taip pat biologinių reakcijų katalizatoriai ir modifikatoriai, išgaunama daug pastangų reikalaujančių sudėtingų technologinių procesų pagalbos. Dauguma biologinių vaistų neturi toksinų, taigi ir šalutinių poveikių. Kas suprato straipsnį – Welcome!