Skydliaukes susirgimai
Skydliaukės svarba
Skydliaukė – kakle esanti endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai reguliuoja funkcijas ir vystymą: nervų, smegenų, kremzlių, kaulų, lytines ir imunines sistemas. Skydliaukė reguliuoja sudėtingus cheminius medžiagų apykaitos procesus praktiškai visose organuose ir organizmo sistemose.
Skydliaukės ligų priežastys skiriasi. Dažna hipotirozės priežastis yra autoimuninis Hašimoto tiroiditas; jos negalima aiškinti vien tonzilitu ar sinusitu. Įtarus skydliaukės veiklos sutrikimą vertinami simptomai ir hormonų tyrimai, o prireikus rekomenduojama endokrinologo konsultacija.
Tyrimo ir 1,5 mėn. gydymo kurso programos kaina derinama individualiai.
Trumpai apie klinikoje gydomus skydliaukės susirgimus
Toliau trumpai pristatomos dažnesnės skydliaukės būklės. Jų diagnostika ir gydymas skiriasi; metodas parenkamas pagal konkrečią diagnozę bei tyrimų rezultatus.
Hypotireozė
Hypotireozė – sulėtinta skydliaukės funkcija susijusi su nepakankama hormonų gamyba. Skydliaukes simptomai susirgimo pradžioje neakivaizdus ir jų pastebėti gali tik specialistai. Klasikinė forma dažniausiai pasireiškia bendru silpnumu, nuovargiu, kūno masės didėjimu, sausais ir lūžinėjančiais plaukais, žemu arteriniu kraujo spaudimu, gal retesniu pulsu, vidurių užkietėjimais, užkimusiu balsu, atminties sutrikimais, šalčio netoleravimu, vangumu, odos sausumu, odos šiurkštumu ir kt…. Depresijos ar kitų emocinės sveikatos simptomų nereikėtų aiškinti vien skydliaukės veikla; gydytojas įvertina galimas priežastis ir pagalbos poreikį.
Hipotirozė dažniausiai gydoma levotiroksinu, kuris pakeičia trūkstamą hormoną. Dozė tikslinama pagal savijautą ir kraujo tyrimus. Vaisto ar dozės savarankiškai keisti negalima; išliekant simptomams gydytojas įvertina jų priežastis ir gydymo tinkamumą.
Autoimunins tiroiditas – Hošymoto tiroiditas
Autoimunins tiroiditas – Hošymoto tiroiditas, autoimuninis procesas, kurio metu imuninė sistema nukreipia savo jegas skydliaukės audinio sunaikinimui. Pradžioje įmanomas skydliaukės hormonų svyravimas, bet vėliau, dėl ląstelių gaminančių hormonus sunykimo, einama prie skydliaukės funkcijų praradimų.
Hašimoto tiroiditas yra autoimuninė liga. Vertinami skydliaukės hormonų ir, pagal poreikį, kiti tyrimai. Susidarius hormonų trūkumui skiriamas pakaitinis gydymas levotiroksinu; gydymo ir stebėsenos planas individualus.
Patikimų klinikinių įrodymų, kad fitohemosorbingas sustabdo Hašimoto tiroiditą ar atkuria skydliaukės audinį, nepakanka. Papildomos priemonės neturėtų pakeisti hormonų tyrimų, reikalingo pakaitinio gydymo ir endokrinologo priežiūros.
Hipertirozė
Hipertirozė – per aktyvi skydliaukės veikla. Ji gali sukelti širdies plakimą, svorio mažėjimą, prakaitavimą, drebulį ir nerimą. Gydymą planuoja gydytojas, dažnai endokrinologas; gali būti taikomi vaistai, radioaktyvusis jodas ar operacija. Papildomos priemonės neturėtų pakeisti reikalingo gydymo.
Ūmus tiroiditas
Ūmus tiroiditas – ūmus skydliaukės uždegimas, kuris pavojingiausias, ir mūsų praktikoje dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems LOR-organų arba Galvos-Kaklo regiono organų aktyvią infekciją. Simptomai pradžioje primena anginą: skausmingas rijimas, temperatūra, spaudimo jausmas kakle, kaklo tinimas, gali būti paraudimas. Pavojingas greitu uždegimu, o ypač pūlių išplitimu į krūtinės ląstą, sunkiai gydomu širdies komplekso uždegimu ir mirtimi.
Poūminis tiroiditas – dažniausia pasireiškia skydliaukės skausmingumu. Gali pasireikšti temperatūros šokinėjimai, dažnas nuovargis, silpnumas. Liauka ir kaklo limfmazgiai gali būti padidėję.
Pogimdyminis tiroiditas
Pogimdyminis tiroiditas – pasireiškia po gimdymo, tačiau daugumos atveju požymiai būna aptinkami jau nėštumo metu. Po pogimdyminio tiroidito dažniausiai vystosi hypotireozės forma.
Informacijos šaltiniai
Faktinės formuluotės patikslintos 2026-10-16 remiantis toliau pateiktais šaltiniais. Tai informacinis turinys; individualią diagnozę ir gydymą nustato gydytojas.