Lietuva viršijo antibiotikų vartojimo rekordus Europoje


Iliuzija– iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia kokia ji yra.

Dvi dienas vyko priverstiniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kursai, skirti gydymui antibiotikais. Be šių kursų gydytojams nepratęsiama licencija. Kas privertė ministeriją priimti tokį griežtą sprendimą?

Pasirodo, kad Lietuva viršijo antibiotikų vartojimo rekordus Europoje ir kaip teigiama ataskaitose – pirmauja pagal suvartotą antibiotikų kiekį vienam gyventojui…

Nerimą kelia ne tik rekordinis antibiotikų vartojimas bet ir labai žalingų, ypač piktybinių, atsparių antibiotikams (kitaip nesuprantantiems – mirtinų) mikrobų atsiradimas. Lietuva tapo juodąja zona pavojingiausių Europos mikrobų žemėlapyje.

Tai kas kaltas? Gydytojai, kurie rašo receptus? Ar pacientai, kurie prašo skirti antibiotikų? Ar suvokiama situacija? Tai kam taikyti IQ testą – gydytojams ar pacientams?  

Rėžiantis ausis lektorės sakinys – „Antibiotikas nieko negydo, antibiotikas tik užmuša bakteriją“ ( …ir dažniausiai tik vieną), – nuskambėjo kaip bejėgiškumo šauksmas, tiesiai į ausis nesuprantantiems. O kaip kitaip paaiškinti? Kaip pramušti bukumą, tiksliau – žemą IQ“? Neatsitiktinai sakoma – „pripumpavo antibiotikų“, „prišėrė antibiotikų“. Šeria  gyvulius fermoje ir, regis, šeria ne tik fermoje…

Apie racionalų antibiotikų vartojimą ir kad antibiotikas veikia tik mikrobą – sakau beveik kiekvienam savo pacientui. Ačiū Dievui, kad protingiems daug aiškinti nereikia. Na, o nesuprantantys keičia daktarą pagal savo supratimo lygį. Būna, kad kurie pacientai įžvelgia lyg nestandartą, jeigu nepaskiriami antibiotikai, ir priskiria prie alternatyvios medicinos atstovu. Toks priskyrimas – subjektyvus požiūris dėl žinių trūkumo, tačiau masinis, tai dar nepamirštas ideologinis noras vėl dalinti ir matyti pasaulį tik „klasinei kovai“ būdingom spalvom su bandymu pritaikyti medicinai nepamirštamą NGB ir chunveibinų veiklų klasifikaciją pagal avių bandos filosofija. Medicina, kaip sakau, yra tik viena – ta, kuri gydo.

Dar Margaret Šein (Margaret Chan ) 2005–2006 metais, kaip tuometinė ir dar anais laikais reputacijos nepraradusios PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) vadovė, iškėlė problemą į viešumą ir PSO rekomendavo gydytojams praktikoje taikyti kitas įvairias gydymo priemones ir vengti skirti antibiotikus. Taip sutapo, kad tuo metu buvo įkurta „Biorevital klinika“, ir mes praktikoje susidūrėme su situacija, kai po 7–10 antibiotikų kursų žmogus nepasveikdavo, o nuo antibiotikų atsirasdavo kitų sunkių ligų: inkstų nepakankamumas, kepenų uždegimai (hepatitai), vaikų praplikimas (alopecija); kai kuriuos guldydavo į tuberkuliozinę ligoninę ir skirdavo gydymą stipriausiais antibiotikais nuo tuberkuliozės, nors ištrūkusiems ir to besaikio gydymo antibiotikais pavykdavo pasveikti nuo tinkamai parinktos elementarios vaistažolių mikstūros. Priminsiu vaiko iš Kauno rekordus viršijančią istoriją – jis nuo trejų iki devynerių metų suvartojo tiek antibiotikų, kad kompensuojamųjų vaistų pase baigėsi lapai, beje, jame buvo rašomi tik antibiotikai. Jo mama mokytoja taip ir nesuprato, kad vaiką reikia gydyti kitaip, taigi taip ir liko nemokamų kompensuojamųjų antibiotikų gniaužtuose. Kaip žinoma, nemokamas sūris – tik pelėkautuose, ir kas bus su jos vaiko imunine sistema ir apskritai su sveikata, spėlioti nereikia?..

Paminėsiu savo rezidentūros klinikos vadovą prof. Kęstutį Povilaitį, jis 1992–1995m. klinicistams dažnai primindavo – neskubėkite iš karto skirti antibiotikų, nes antibiotikai neleidžia imuninei sistemai suformuoti kokybiško imuninio atsako.

„Biorevital klinikoje“ pacientams gydyti visų pirma naudojame gamtinės kilmės polikomponentines priemones, jos nekenkia imuninei ir kitoms sistemoms,  o antibiotikai skiriami mažiau nei 2% pacientų.

Reikia suprasti, kad antibiotikoterapija – tai ne ideologija ir ne mada! Nepaskyrus antibiotiko, kai jis tikrai reikalingas, – bus blogai. Skiriant antibiotikus, reikia atsižvelgti į indikacijas, bet ne remtis pramanais. Visai nesuprantantiems paaiškinsiu: antibiotikas – tai savotiškas herbicidas, kuris šiaip kažkieno noru nėra vartojamas.

Dažniausiai nepagrįstai antibiotikų skiriama dėl peršalimo ligų. Tai, ką daryti peršalus, kokia išeitis? O išeitis – teisingas požiūris ir žinios. Ką gi daryti staiga susirgus? Apie tai ne kartą rašiau…https://biorevital.lt/straipsniai/kova-su-kovidu/

Priminsiu, kad visų ūmių ligų ir jų komplikacijų sukėlėjai 80 – 100% atvejų yra virusai,  kurių antibiotikai neveikia. Todėl, artėjant peršalimo ligų sezonui, savo klinikos klientams rekomenduojame Imuno-2 – augalinių β-gliukanų kompozicijos nuovirą, kuris efektyvus ir gali užkirsti kelią koronovirusui plisti. Nuoviras ruošiamas vandens pagrindu, liaudiškai –arbata. Būtent tokia arbata, paruošta iš ypatingu metodu pagamintų briketų (tablečių), labai efektyviai blokuoja virusų receptorius, mažina virusų aktyvumą ir agresyvumą, taip pat, jungdamasi prie ląstelių receptorių, blokuoja ląstelių kontaktus su virusais. Tokiomis savybėmis, deja, nepasižymi spiritiniu pagrindu arba per terminį apdorojimą paruošti farmaciniai preparatai, kadangi receptoriams blokuoti būtini molekulių junginiai žūsta arba ten jų visai nėra. Efektyviausiai veikia ką tik pagamintas nuoviras. Rekomendacijos nuovirui gaminti atspausdintos ant pakelio. Profilaktiškai suaugusiesiems Imuno-2 arbatai paruošti užplikoma po ½ tabletės ryte ir vakare, o susirgus ir atsiradus aiškiems peršalimo simptomams – visa žolinė tabletė. Vaikams nuo 3 iki 5 metų – po ¼ tab., ½ arba 1 stiklinė vandens, nuo 5 iki 8 metų – 1/3 tab., nuo 9 iki 16 metų – po ½ tab., plikyti nuo 200 ml iki 500 ml vandens. Vartoti geriausia su didesniu vandens kiekiu – kuo daugiau, tuo geriau.

Nepamiršti  vitamino C ir kt.

Preparatą galima įsigyti „Širdažolės“ vaistinių tinkle ir „Ąžuolyno vaistinėje“ Kaune (K.Petrausko g. 40), o užsitęsus simptomams – prisiminti daktarą.