Med dr. Aleksas Mickonas
Liga – chameleonas
Mano praktikoje nėra buvę kitos tokios ligos, kuri turėtų tiek pavadinimų, tiek formų bei atspalvių ir būtų taip dažnai painiojama su kitomis ligomis – tai infekcinė mononukleozė (IM). Tai liudija ir pavadinimų įvairovė: „bučinių liga“, trijų dienų karštinė, liaukų karštinė, Pfaiferio liga, Filatovo liga, gėrybinė limfoblastozė, mononukleozė arba monocitinė angina, studentų liga ir t.t.
Ligos sukėlėjas – Epštein-Barr virusas. Infekcijos šaltinis – sergantis arba besimptomis ligos
nešiotojas. IM pasireiškia dvejopai: ūmine ir lėtine formomis. Ūminė ligos forma gali pasireikšti kaip trijų dienų karštinė, gripas ar angina su šioms ligoms būdingais simptomais, bet beveik visada su aukšta temperatūra. O štai lėtinė forma – dar didesnis chameleonas – turi daugybę atspalvių ir maskuojasi kitomis infekcinės mononukleozės ligomis, tačiau jau be aukštos temperatūros. Po ūmios ligos virusas iš sergančio organizmo išsiskiria dar 18 mėnesių. Ar galite įsivaizduoti? Dar 18 mėnesių! Šis faktas paaiškina, kodėl liga nepagydoma per vieną savaitę. Taigi, naivuoliai ir greito gydymo iliuzijos aukos papildo onkorizikos grupių gretas.
Ligos simptomai – kaip peršalimo
Mano praktikoje pacientai, kuriems diagnozuojama IM, kreipiasi dėl vis atsinaujinančios anginos, atsibodusio, nesuprantamo ir nuolatinio gerklės skausmo, varginančios slogos. Angina ir tonzilitas – pagrindiniai IM elementai. Angina gali kartotis keletą kartų iš eilės, kas dvi keturias savaites. Pacientai pasakoja, kad jiems nepadeda vienas antibiotikas, tad vėliau skiriamas kitas – stipresnis, o galiausiai scenarijus kartojasi. Pasitaiko, kad nei iš šio, nei iš to susergama plaučių uždegimu. Infekcinė mononukleozė – liga chameleonas, ji maskuojasi, ypač pastaruoju metu, kitomis ligomis, neturi standartinių ir konkrečių klinikinių simptomų. Simptomai gali būti neįtikėtinai įvairūs: sprando ir galvos skausmai, galvos svaigimas, odos bėrimai, greitas nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, sąnarių ir raumenų skausmai, nepaaiškinama nedidelė temperatūra (37,1° – 37,4°C), dažnokas gerklės paskaudenimas, sloga, pasikartojantys pūliniai, lėtinis nuovargis, prakaitavimas, niežulys, limfmazgių ir tonzilių padidėjimas, bronchitas, tracheitas, plaučių uždegimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, geltligė, dažnas lūpų ir odos herpesas, nosies polipai, adenoidai, vokų tinimai, akių paraudimai, veido nervo paralyžius, autoimuninė anemija, encefalitas, meningitas, inkstų problemos ir kt. Dažnai sergančio vaiko sindromas ir suaugusiųjų dažnas sergamumas peršalimo ligomis gali būti susiję su IM pasekmėmis, tiksliau, taip pasireiškiančia lėtine IM forma.
Problema – ne visi gydytojai gali padėti
Kalbant apie infekcinę mononukleozę, problema ta, kad kai kurie gydytojai negeba atskirti ūmios ligos formos nuo lėtinės. Dažnai gydytojai, neturintys šios ligos gydymo patirties, puola pacientams aiškinti, kad suaugęs ar jo vaikas jau persirgo šia liga ir kad pakitimai kraujyje, 25 kartus viršijantys normą, raudona spalva spausdinami laboratorijos diagnostikos aparato, tai – artefaktai, į kuriuos neverta kreipti dėmesio. Dėl tokių „šėtono tarnų“ dalis šių pacientų, ypač vaikų, ateityje užpildo lovas onkologinėse įstaigose, nes virusas, kuris sukelia infekcinę mononukleozę, sukelia kraujo vėžį ir kitų organų gerybinius ar piktybinius navikus (vikipedijoje viskas seniai parašyta – https://en.wikipedia.org/wiki/Epstein%E2%80%93Barr_virus).
Ligos sukėlėjas, – Epštein-Barr virusas, taip pat gali pažeisti širdį, nervų sistemą, sukelti nevaisingumą ir apsigimimus. JAV ginekologai dėl šio viruso tiria visas planuojančias nėštumą moteris. Gerai suprantant šio viruso žalingas pasekmes, pastoti leidžiama tik baigus gydymo kursą.
Formalioji medicina, diagnozavusi infekcinę mononukleozę, apsiriboja simptomų malšinimu ir ūmios formos komplikacijų gydymu (anginos antibiotikoterapija, pūlinių atvėrimu, pneumonijos gydymu ir kt.). Sunkios ligos formos gydomos infekcinėse reanimacijose. Mirtingumas nedidelis, bet yra. Pakovojus su ūmia forma ir gyvybei gresiančiomis komplikacijomis, klaidingai galvojama, kad viskas jau praeityje. Taip pražiopsoma lėtinė ligos forma ir onkologiniai virusai toliau tęsia savo juodą darbą. Ne veltui vokiečių gydytojai mokslininkai Epštein–Baro (EBV) ir citomegalo (CMV) virusus vadina „tyliaisiais žudikais“.
Cheminių vaistų nėra
Farmakochemija iki šiol negali pasiūlyti nė vieno efektyvaus ir saugaus vaisto infekcinei mononukleozei gydyti. Ir toks vaistų pramonės bejėgiškumas, palyginti su koronavirusu, jokio ažiotažo nesukėlė. Epštein–Baro virusui įveikti virusologai daug metų bandė sukurti vakcinas, bet nesėkmingai. Tokios vakcinos, kurios negydo ir absoliučiai nesprendžia problemos, niekam nereikalingos. Anksčiau gydymui naudoti imunostimuliatoriai šiuo metu neskiriami dėl neprognozuojamų pasekmių. Tačiau jei nėra konkrečių vaistų, veikiančių virusą, tai nereiškia, kad nėra gydymo. EBV ir CMV infekcijoms gydyti pagalbos ranką tiesia bioterapija. “Biorevital klinikoje” jau daugiau kaip 15 Epštein-Barr viruso sukeltą mononukleozę sėkmingai gydome bioterapija.
Svarbu žinoti
Jei negaluojate, dažnai puola peršalimo ligos, vargina sloga, angina, gerklės skausmai ir kiti straipsnyje minėti simptomai, negalima gaišti laiko ir užsiimti savigyda – pačiam rinktis vaistus arba, dar blogiau, eksperimentuoti su jais. Pasak patarlės: „ieškok ne vaistų, ieškok gydytojo!“. Ieškokite ne „žmogaus baltu chalatu“, o gydytojo, kuris supranta problemą, kad paskui nereikėtų apgailestauti dėl „neaišku iš kur“ atsiradusio diabeto, vėžio, kraujo ligos, nusilpusio imuniteto, nosies polipų, kitos lėtinės ar nepagydomos ligos.
Susirgus pacientams draudžiama kaitintis (pirtyje, saulėje, vonioje ir kt.), būti skersvėjuose, pusę metų lankytis karšto klimato šalyse, maudytis jūroje, grūdintis, aktyviai sportuoti, taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, bučiuotis. Būtina vengti rizikingo sekso, tikrinti ir/arba gydyti seksualinį partnerį. Kadangi liga perduodama su seilėmis, sergančiajam būtini atskiri arba vienkartiniai stalo įrankiai. Pagal gydymo standartus, būtinas aktyvus paciento sekimas vienerius metus, kartojant tyrimus kas tris mėnesius.
Informacija, pateikta šiame straipsnyje, yra “Biorevital klinikos” intelektinė nuosavybė. Kopijuoti ir skelbti be klinikos sutikimo griežtai draudžiama.