Rinoplastika – problematiškiausia operacija veido plastikos chirurgijoje. Iš išorės gali atrodyti, kad nosis pagražėjo, tačiau 75% tokių nosies grožio operacijų baigiasi kvėpavimo sutrikimais. Šiais laikais grožis privalo būti funkcionalus, kitaip tariant nesukelti organo, šį kartą nosies, funkcijų sutrikimų: nesusiaurinti nosies landas, nepažeisti nosies vožtuvus, nesutrikdyti oro srautus. Viena iš tokių operacijų ir yra funkcionalioji endonazalinė rinoplastika (ER) kurios filosofija remiasi minimaliomis invazijomis, mažesniais pjūviais, naudojant endoskopinę ir kitą specialiąją įrangą ir metodikas, kurios turėtų optimizuoti nosies formą, simetriją ir nepažeisti funkcijas ir svarbias struktūras, bet ir pagerinti nosies funkcijonavimą: alsavimą, atstatyti uoslę, išgelbėti nuo pasikartojančių sinusitų ir kitų problemų. ER chirurgija pasiekiami puikūs rezultatai daugeliui nosies patologijos atvejų: traumų, įgimtos nosies patologijos atvejais, o ypač formos garmanizavimo atvejais. ER – kaip parodė laikas, klinikiniai tyrimai ir ekspertinės išvados – tai ne būdas atlikti operaciją be išorinių pjūvių, o visiškai inovatyvi, specifinė operacija, kuri daroma mūsų klinikoje.
Endonazalinė rinoplastika (ER) tapo otolaringologų-veido plastinių chirurgų suvažiavimo tema Vokietijoje, Regensburgo mieste, š.m. gegužės12-15 dienomis. Chirurginė praktika vyko Regensburgo universiteto prozektoriume vadovaujant ER Europoje šios metodikos moksliniams-praktiniams lyderiams ir tobulintojams prof. Holgeriu Gasner (Vokietija), prof. Jan Abel Tasman (Šveicarija) ir prof. Migel Ferrera iš Portugalijos – pasaulio įrodomosios rinoplastikos asosiacijos atstovui, kuris demonstravo tausojančios rinoplastikos modifikaciją pavadinimu Ferrera-Išyda, paskutinis gydytojas iš Brazilijos. Praktikumo metu įsisavinti naujausi metodikos patobulinimai. Chirurginiame praktikume kartu su šio straipsnio autoriumi dalyvavo dar 15 nosies chirurgų iš Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, Pietų Afrikos respublikos ir kt.