Knarkimas – vienas iš aktyviausių senėjimo proceso skatintojų, taip pat vienas grėsmingiausių faktorių, įtakojančių staigius širdies-kraujagyslių ir centrinės nervų sistemos sutrikimus vyresniems nei 50 metų žmonėms. Tai problema, kuri sukelia rimtas pasekmes, todėl knarkimo gydymo atidėlioti negalima – kitą dieną jau gali būti per vėlu. JAV kardiologai teigia, kad 37% staigių koronarinių mirčių nuo infarktų yra susijusios su kvėpavimo sustojimu miego metu, o kvėpavimo sustojimai yra šių infarktų „paleidžiamasis mechanizmas“.
“Nacionalinės JAV miego sutrikimų komisijos” duomenimis, kenčiančio nuo kvėpavimo sustojimo žmogaus:
- šeimyninio ir visuomeninio gyvenimo kokybė sumažėja 15 kartų;
- sergamumas ir mirtingumas padidėja 12,5 karto;
2,5 karto daugiau automobilių avarijų su mirties atvejais padaro pacientai, kenčiantys nuo kvėpavimo sustojimo.
Kada skubėti kreiptis?
Knarkimas sukelia hipoksiją – deguonies trūkumą miego metu ir simpatinės nervų sistemos aktyvaciją. Staigiai didėjant širdies susitraukimo dažniui, pakyla arterinis kraujospūdis, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Tai padidina infarkto ir insulto riziką. Kai audiniams ir organams, o ypač nervų ląstelėms, trūksta deguonies, tai sukelia aktyvius organizmo senėjimo procesus ir simptomus, kurie signalizuoja apie knarkimo problemos rimtumą ir būtinumą kreiptis konsultacijai dėl gydymo:
- pakilęs arterinis kraujospūdis rytais;
- sunkiai gydomas/reguliuojamas kraujospūdis;
- nuovargis iš ryto;
- sunki galva;
- lėtinis nuovargis;
- mieguistumas dienos metu;
- mieguistumas skaitant ir žiūrint televizorių;
- dažni prabudimai nakties metu;
- trumpas miegas;
- bloga atmintis;
- oro trūkumo pojūtis miego metu;
- skausmai širdies srityje arba širdies darbo sutrikimai naktį;
- svorio priaugimas;
- rėmuo nakties metu.